,,... tai padarysite mano džiaugsmą tobulą tuo,

kad laikysitės vienos minties,

turėsite vienokią meilę,

santaiką ir sutarimą. "

(Fil 2.2)

Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo Bažnyčia šią dieną šventė titulinius atlaidus ir paminėjo Keliautojų ir vairuotojų dieną bei Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną.

Lyduokių parapijos klebonas Artūras Stanevičius homilijos metu susirinkusiems maldininkams kalbėjo, kad daugeliu prasmių žmogaus gyvenimą galima palyginti su kelione, taip pat ir pagal gyvenimo prasmę. Kiekviena kelionė turi savo pradžią ir pabaigą, sėkmingai kelionei būtina žinoti vietą, iš kurios išvyksti, ir vietą, kur turėtum nuvykti. Sename vaikiškame katekizme paprastai, bet ir giliai prasmingai apibrėžtas žmogiškosios kelionės tikslas: „Kam žmogus gyvena ant žemės? – Kad įvykdytų Dievo valią ir nueitų į dangų.“ Tai ir įprasmina žmogaus gyvenimą, o gyvenimas nesusivienijant su Dievu neturi prasmės.

Keliaudamas žmogus gali ir sustoti, ir nuklysti, ir atgal pasukti, tačiau gyvenimas vertas tiek, kiek jis pasiekia savo tikslą – tikrą vienybę su Dievu, kuri po šio pasaulio ribotumo pasiekia mums neįsivaizduojamą artumą. Šiuo požiūriu visi lygūs, o tie, kurie turi gerą reputaciją, nėra svarbesni už tuos, kurie jos neturi. Ir ne todėl, kad neturi gero vardo arba gerų darbų, o pagal tai, ar eina iš esamos būklės į Viešpatį. Todėl mes kukliai ir atsakingai stengiamės ištirti, kaip toli ir kuria kryptimi esame nuo Dievo ir ištvermingai prie jo einame, džiaugdamiesi, kad turime Bažnyčios mokymą ir globą, bendraminčių nesuskaičiuojamus pulkus, sakramentų ir kitų dvasinių priemonių pagalbą.

Kristus šiandienos Evangelijoje pateikia pavyzdį apie du tėvo sūnus. Pirmasis nenori vykdyti tėvo valios, tačiau galiausiai ją įvykdo, o antrasis atsiliepia į tėvo kreipimąsi, tačiau savo pareigos nevykdo. Jis klausia tiek to pasakojimo klausytojų, tiek mūsų – kuris iš tiesų įvykdė tėvo valią?

Šioje istorijoje labai įdomus laiko supratimas – pirminės sūnų reakcijos radikaliai skirtingos. Manau, labiausiai šioje istorijoje galime tapatintis su antruoju sūnumi – dažnai per kunigus ar artimuosius išgirstame mums Dievo valia tenkančias pareigas – tokias kaip atsakomybės šeimoje, pareigos darbuose ar įsipareigojimai moksluose, ir intuityviai sutinkame, nors žinome, kad tinkamai jų neįvykdysime. Lygiai taip yra ir su Bažnyčios įsakymais – kaip katalikai pasižadame jų laikytis, bet dažnai suklumpame ir nuklystame nuo pagrindinio kelio.

Būtent tai ir vadinama nuodėme – laisvu pasirinkimu nusisukame nuo Dievo ir veikiame prieš Jo valią. Tėvo ir sūnų dinamika šiuo atveju atskleidžia labai svarbų aspektą – darbas, į kurį mus pašaukia Tėvas, nėra skirtas Jam – Dievui mūsų darbai nereikalingi. Jo pašaukimas reikalingas mums patiems – tai kelias, kuriuo eidami galime tapti šventaisiais, taip iki galo atskleisdami savo žmogiškumą Jame.

Palyginimo pabaigoje girdime: „Muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę“. Tai griežti žodžiai, skirti mums, kurie žodžiais tariame „taip“, didžiuojamės esą tikintys, tačiau neduodame gerų darbų vaisių, būdami krikščionys tik išore, o ne savo esme. Kita vertus, šie žodžiai ir guodžia, nes reiškia, kad Dievas nesmerkia nė vieno žmogaus. Jis visus kviečia į gyvenimą,-kalbėjo parapijos klebonas Artūras Stanevičius.

Kaip ir kas sekmadienį buvo palaiminti Šv. Mišiose dalyvavę vaikai. Klebonas nuoširdžiai dėkojo parapijos zakristijonui-vargonininkui Dariui Narkevičiui, parapijiečiui Antanui Mackevičiui, procesijos organizatoriams ir dalyviams, bažnyčios puošėjams, rėmėjams ir geradariams.

Po Šv. Mišių Lyduokių seniūnijos seniūnas Virgilijus Andrukonis nuoširdžiai padėkojo parapijos klebonui Artūrui Stanevičiui už gražias, šiltas Šv. Mišias ir pasveikino visus parapijiečius susirinkusius į Šv. arkangelo Mykolo atlaidus.

Mašinas, sustatytas bažnyčios šventoriuje ir nusidriekusias gatvelėse taip pat ir jų vairuotojus, klebonas pašventino ir padvanojo Šv. Kristoforo raktų pakabukus.

Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo parapijos informacija