,,Išvys tuomet tautos tavo teisumą,

visi karaliai – tavo šlovę."

(Iz 62.2)

Lyduokių parapijos klebonas susirinkusiems maldininkams kalbėjo apie prasidėjusią Krikščionių vienybės savaitę surengtę. Pirmoji buvo surengta 1968 metais. Ji rėmėsi XX amžiaus pirmosios pusės pradžios ekumeninio judėjimo tradicija, visų pirma gimusia protestantų ir ortodoksų tarpe. Katalikų Bažnyčia, jei neskaičiuosime pavienių iniciatyvų, ganytojų ir tikinčiųjų, prie ekumeninio judėjimo prisidėjo po Vatikano II Susirinkimo (1962–1965). Jo ir vėlesniame popiežių mokyme nurodoma, jog krikščionių vienybės siekis yra ne pasirinkimas, bet pareiga tiems Kristaus mokiniams, kurie iš tiesų įsiklauso į Viešpaties maldą, kad „visi būtų viena“ ir supranta, kad krikščionių susiskaldymas bei tarpusavio nesantaika yra papiktinimas kitų akyse, dažnai paralyžiuojantis Evangelijos skelbimą, sklidimą, tikėtinumą bei pačių krikščionių bendruomenių santykius. Šiandien taip pat geriau suprasta, žvelgiant į Nikėjos Susirinkimo ir visos Bažnyčios istoriją, kad vienybė nėra paprastas vienodumas, kitų pavertimas tokiais kaip tu – praeityje šiai pagundai įvairių Bažnyčių tarpe pasiduota ne kartą. Galiausiai, kaip ir kitose krikščioniško gyvenimo srityse, būtina atsiminti, kad ne žmogiški susitarimai, bet pats Dievas yra vienybės kūrėjas.         

Homilijos metu parapijos klebonas komentavo plačiai žinomą dienos Evangelijos skaitinį apie Kanos vestuves, kurių metu Jėzus vandenį pavertė vynu. Klbonas aptarė šio gesto biblines ir dvasines reikšmes.

Tai pasakojimas, kuriame iš anksto apibendrinama visa Jėzaus misija. Viešpats surengs „puotą su rinktiniais vynais“ (žr. Iz 25, 6), „kalnai lašės saldžiu vynu“ (Am 9, 13), žada pranašai. Jėzus yra jaunikis, dovanojantis savo meilės „gerąjį vyną“.

Skaitinyje apie Kanos vestuves,matome du dalykus, du akcentus – stoką ir perteklių. Vestuvėse pritrūksta vyno, „jie jo nebeturi“, sako Marija savo Sūnui. Tada Jėzus įsikiša, paversdamas vynu šešis didelius indus vandens. Vyno tiek daug ir jis toks geras, kad nustemba net prievaizdas. Perteklius yra Dievo ženklas. Į žmogaus stygių Dievas atsako savo meilės pertekliumi. Dievas nėra šykštus. Kai Dievas ką nors duoda, duoda daug. Ne mažą dalį, bet gausybę.

Ir mūsų gyvenimo puotoje kartais pastebime, kad pritrūksta vyno. Taip, anot klebono, atsitinka, kai mus kamuojantys rūpesčiai, baimės ar grubios blogio jėgos atima iš mūsų gyvenimo skonį, džiaugsmo svaigulį ir vilties aromatą. Tačiau būtent tada Viešpats dovanoja mums savo gausybę. Jis nori puotauti su mumis, pakviesti į tokią puotą, kuri nesibaigia.

Prašykime Mergelės Marijos, „naujojo vyno moters“, užtarimo ir pagalbos šiais Jubiliejiniais metais iš naujo atrasti susitikimo su Jėzumi džiaugsmą.

Nuotraukos Jūratės Purlienės

Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo parapijos informacija