,,Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų,
ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove."
(Mk13.26)
Lapkričio 17-ąją minime Pasaulinę vargstančiųjų dieną. Lyduokių parapijos "CARITAS,, savanorės įsitraukė į akciją "Dosnumo krepšelis,, skirtą Pasaulinei vargstančiųjų dienai.
Parapijos klebonas džiaugiasi nuoširdžia parapijos Carito pastovia veikla. Esame pašaukti, bet kokiomis aplinkybėmis būti vargšų draugais.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie savo dosnumu ir gerumu prisidėjo prie šios iniciatyvos. Visi "Dosnumo krepšeliai,, išdalinti nepasiturintiems.
Šį sekmadienį parapijos klebonas perskaitė popiežiaus Pranciškaus laišką paminėti šiai dienai.
https://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/pranciskus/zinios/2024-06-13_vargstanciuju-dienos-proga-2024
Išgirsti Dievo kvietimą, bet kuris laikas yra tinkamas. Mūsų žemiškojo gyvenimo pabaiga visuomet yra staigmena. Neišvengiamas atsiskyrimo jaudulys…
Viešpats Jėzus kviečia mus nebijoti žvelgti į ateitį ir nuolat budėti, ragindamas išmokti pamatyti Jo atėjimo ženklus. Kažkas panašaus yra ir su mūsų gyvenimu. Matydami praeinančias dienas, valandas ir sekundes, mokomės suprasti, jog visuomet yra „tinkamas metas“.
Tai metas, priklausantis Viešpačiui, Jo atėjimui, susitikimui su Juo, amžinos šventės pradžia. Tačiau Jėzus ragina žvelgti plačiau, tikėti Jo žodžiais ir pasitikėti Juo.
Jėzaus atsakymas kupinas švelnumo. Jis kalba apie išrinktuosius, kurie niekuomet nebus pamiršti, kurie yra kviečiami į meilės susitikimą su Tėvu. Šis susitikimas tikrai yra įmanomas, netgi užtikrintas, jei mes gyvenome meilės gyvenimą, jei mūsų trapi ir menka būtis buvo kupina gailestingumo, ramybės, širdies neturto, pasišventimo teisingumui, dėmesingumo vargui ir vargstantiems, pasiryžimo iškęsti persekiojimus vardan mūsų visų Mokytojo Jėzaus, drauge išlaikant širdies nuolankumą. Jei visi šie mūsų gyvenimo vaisiai, kuriuos Jėzus buvo išsakęs savo palaiminimuose, buvo mūsų gyvenimo pasirinkimų pagrindu, kodėl turėtume bijoti Viešpaties atėjimo? Susitikimas su Juo, nors akimirkai ir reiškia baisų ir skausmingą visų žmogiškų jausmų nutrūkimą, atperka visa tai Karalystės laime, kai viskas tampa aišku ir kiekvienas žmogus, kurį mylime, perkeistas ir naujas amžiams lieka mūsų gyvenime. Tai reiškia: būti apglėbtiems Dievo meilės.
Kai ateis ta diena, kuomet Jėzus pasibels į mūsų širdies duris, kviesdamas eiti su Juo, suprasime, kad tai nėra pirmas kartas, kad jau daugybę kartų Jis jau buvo atėjęs pas mus, norėdamas būti drauge. Pakanka tik prisiminti skausmo ir kančios metą, pakeltas skriaudas ir neteisybes, iškęstas ligas, pamąstyti apie džiaugsmą, patirtą, bendraujant su savo artimaisiais, pagelbstint žmogui, atiduodant tai, kas gal ir mums patiems buvo reikalinga, dar kartą pajusti ramybę, užplūdusią širdį maldos metu, ir suprasime, jog Viešpats mus nuolat veda pirmyn.
Mes laukiame ir jau esame kartu, ilgimės ir budime, žinodami, jog Jis jau arti.
Šią dieną parapijos vaikai apglėbti tėvišku parapijos klebono rūpesčiu ir palaiminimu, džiaugsmingai kartu su tėveliais gilinosi toliau į Šventųjų Mišių šventimą, aktyvų dalyvavimą jose ir matė atvykusių į svečius jaunimo atstovų gražų liudijimą, kurie po Pirmosios Komunijos pajuto jėgą turėti savo Dvasios vadovą.
Nuotraukos Jūratės Purlienės
Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo parapijos informacija
