,,Per amžius remsiu jį savo ištikima meile,

mano sandora su juo liks visados tvirta."

(Ps 89.29)

Pašventinęs prakartėlę Lyduokių parapijos klebonas Artūras Stanevičius  kalbėjo apie Jubiliejinių metų pradžią. Šią naktį pasauliui plačiai atsivėrė vilties durys. Šią naktį Dievas kiekvienam sako: ir tau yra vilties! Nedelskim, nelėtinkim žingsnio ir skubėkim ten, kur kviečia Gražioji Naujiena. 

„Sese, broli, šią naktį būtent tau atsiveria Dievo širdies „šventosios durys“. Jėzus, „Dievas-su-mumis“, gimė dėl tavęs, dėl mūsų, dėl kiekvieno vyro ir moters. Su juo sužydi džiaugsmas, su juo gyvenimas pasikeičia, su juo viltis nenuvilia“, – Kalėdų nakties Mišių homilijoje sakė parapijos klebonas.

Kaip ir kasmet, trokštame, kad Viešpaties Kalėdos, nepaisant nieko, būtų ramybės, džiaugsmo ir vilties metas. Šiemet Kalėdos taip pat žymi Jubiliejaus, būtent vilčiai skirtų metų, pradžią. Vilties labai reikia mūsų žemei, kurioje tiek daug smurto ir neapykantos, kuri taip sužeista paniekos ir baimės.

Jėzaus gyvenimas prasidėjo ir buvo nugyventas dėl kitų. Jis neatėjo primesti kažko, kaip pasaulio didieji, kaip Cezaris Augustas, paliepęs visiems dalyvauti gyventojų surašyme. „Štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“, nurodė angelas. Jėzus atėjo būti ženklu – artumo, taikos ir atnaujinto ryšio tarp žmonių ir Dievo ženklu. Jis visų pirma paguldomas į ėdžias, maisto vietą, tai vyksta Betliejuje, kuris reiškia „duonos namai“. Tai ženklas, kuris atsiliepia į žmonių alkį. Visa Jėzaus egzistencija yra dėl kitų, kol jis pats galiausiai taps duona, duodama, vėl iš naujo, „dėl kitų“ (žr. Lk 22, 19).

Piemenims yra sakoma, kad Išganytojas gimė „dėl jų“. Kūdikis ėdžiose yra ženklas jiems, yra ženklas mums. Viešpaties atėjimas nėra abstraktus. Jis ateina, kad susitiktų asmeniškai. Tikras ir gyvas santykis su juo ir yra išgelbėjimas, mūsų išganymas.

Marija, sako Evangelija, suvystė Kūdikį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. Jėzus įžengia į istoriją kaip tas, kuriam „nėra vietos“. Jis sutinka taip ateiti. Jis nereikalauja, kad jam būtų padaryta vietos ir negrasina karu, kad ją gautų. O vėliau eina pats ieškoti visų, kurie neturi vietos – pradedant nuo piemenų. O jų ieško tam, kad išgelbėtų nuo nelaimės neturėti namų. O namai, kuriuos Viešpats suteikia visiems, yra jis pats, jo gyvenimas.

Kaip galime negalvoti apie daugybę paskutiniųjų, kuriems, regis, nėra vietos pasaulyje, apie daugybę mūsų brolių ir seserų pačioje iškankintoje Šventojoje Žemėje, kuriems, regis, nėra vietos, orumo ar vilties?

Angelas paskelbė žinią ir pakvietė ateiti pamatyti Viešpaties: mes sprendžiame ir renkamės priimti kvietimą arba ne. Tai nėra numatyta iš anksto. Erodas ar tuometiniai Jeruzalės vyresnieji nesileidžia į kelią (žr. Mt 2, 1–12). Jėzus ateina, tačiau neverčia jėga ateiti pas jį. Jis nėra Cezaris Augustas, kurio įsakymu visi privalo dalyvauti gyventojų surašyme.

Jėzus palieka mus laisvus. Jis duoda mums ženklą, bet tada viską palieka mūsų laisvei. Kalėdos yra pasirinkimo metas, ar eiti link to, kuris ateina, ar ne. Ir per šias Kalėdas mums taip pat suteikiama galimybė atrasti vietos tam, kuris neturi vietos, tam, kad atskleistume, kad jis pats yra mūsų kelias, mūsų namai, mūsų geroji duona, mūsų viltis.

Eidami gyvenimo keliu sutiksime daugybę brolių ir seserų, kuriems, kaip ir mums, reikia namų ir duonos, kuriems reikia parengti vietą ir suteikti vilties.

Lyduokių parapijos klebonas Artūras Stanevičius džiaugiasi savo parapijos Carito veikla. Štai prieš pat Kalėdas caritietės kartu  su Nuotekų kaimo bendruomenės narėmis aplankė garbaus amžiaus gyventojus. Linkėjo ramių, jaukių švenčių, linkėjo sveikatos, gerumo kupinų ateinančių metų.

Parapijos klebonas labai dėkoja Lyduokių bendruomenės centrui už papuošimą eglutės bažnyčioje.

Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo parapijos informacija